Tai ne kūrybinis blokas, nes mintys ir idėjos tavo galvoje niekada nesustoja gamintis ir kurtis. Jos kaip niekada gausiai kyla į paviršių ir neleidžia tau vakarais užmigti. Bet, kad ir kiek idėjų sugalvotum, tu neivienoje iš jų nematai reikšmės, nematai prasmės jų įgyvendint, realizuot. Tu dirbi, mokaisi, darai tai, ką reikia daryti ir tu nematai prasmės daryti daugiau. Tu netingi, tau nėra neįdomu, tau netrūksta minčių, tau nereikia pagalbos iš kitų, tu tiesiog nematai jokio reikalo kažką pradėti, nes jautiesi taip, lyg niekam tai nereikalinga ir neįdomu.
Rutina? Jau panašiau. Taip suvienodini visas savo dienas, paverti kasdieną pilną tų pačių darbų, kurie skiriasi tik jeigu primerksi akis ir ilgai žiūrėsi. Atsikeli ir jau žinai ką turi daryti- apsirengsiu, važiuosiu į paskaitas, grįšiu, mokysiuosi, leisiu sau ,,atsipalaiduot” ir eisiu miegot, o tada pakartosiu. Ateis savaitgalis… o tada, veiksiu tą patį tik išimsiu paskaitas iš dienos rutinos. Ir taip kartoju, kartoju, kol nebejaučiu poreikio nieko kito daryti, tik miegoti atmerktom akim kiekvieną dieną ir laukti stebuklo. Juk aš žinau, kad stebuklas gali ateiti tik iš manęs.
Ir tarsi žiemos speige sumigę augalai, lauki kol atitirps įšalęs protas. Tu kaip ir medžių šakos, sustoji ir neaugi. Lauki kol pasikeis orai, bet žinai, kad vėl ateis šaltasis sezonas ir viskas prasidės iš naujo.
Tai kas čia? Kaip tai vadinasi?
Kauno Kolegija 2023
